Meniu
Sveikinimai
Nuorodos
Į vieną miestelį atvyko rabinas. Tačiau nė vienas žydas jo nepasitiko. Tuomet jis pakėlė rankas į dangų ir sušuko:
- Lai pavirsta šis miestelis pelenais! Lai jis sudega iki pačių pamatų!
Tačiau tuojau pat rabinui pagailo žmonių ir jis tarė:
- Visatos Valdove, galingasis Dieve, Viešpatie, neatsiųsk gaisro į šį miestelį.
Ir įvyko stebuklas - miestelis nesudegė. O kas būtų buvę, jeigu rabinas nebūtų atšaukęs savo prakeikimo?!
Pakelkime taures už gailestingumą.
- Lai pavirsta šis miestelis pelenais! Lai jis sudega iki pačių pamatų!
Tačiau tuojau pat rabinui pagailo žmonių ir jis tarė:
- Visatos Valdove, galingasis Dieve, Viešpatie, neatsiųsk gaisro į šį miestelį.
Ir įvyko stebuklas - miestelis nesudegė. O kas būtų buvę, jeigu rabinas nebūtų atšaukęs savo prakeikimo?!
Pakelkime taures už gailestingumą.
Princas pamilo princesę.
Karalius, kaip meiles ženklą, įsakė princui atnešti motinos širdį.
Princas nužudęs motina ir išėmęs širdį išskubėjo pas karalių.
Beskubėdamas suklupo ir išmetė motinos širdį. Tada širdis švelniai paklausė:
- Ar neužsigavai, sūnau?
Pakelkime taures už motinų širdis, kurios niekada nepamiršta savo vaikų.
Karalius, kaip meiles ženklą, įsakė princui atnešti motinos širdį.
Princas nužudęs motina ir išėmęs širdį išskubėjo pas karalių.
Beskubėdamas suklupo ir išmetė motinos širdį. Tada širdis švelniai paklausė:
- Ar neužsigavai, sūnau?
Pakelkime taures už motinų širdis, kurios niekada nepamiršta savo vaikų.
Ilgai svarstęs jaunuolis nusprendė savo sužadėtinei per Kalėdas padovanoti pirštines. Su savo seserim jis nuejo į parduotuvę ir jas nupirko. Sesuo tuo pat metu nusipirko apatines kelnaites. Namie jaunuoliai pirkinius netyčia sumaisė. Vaikinas vietoj pirštiniu sužadėtinei nusiunte kelnaites, prie dovanos pridėdamas laiškelį:"Brangioji, sveikinu tave su Kalėdomis ir siunciu kuklią dovanėlę. Išrinkau tai, ko, manau tau reikia labiausiai. Kai pirkau, pardaveja man parodė savąsias, kurias devi jau 4-ris mėnesius. Jos netgi nesusitepusios. As labai norėčiau jas matyti ant tavo kūno. Beje, nežinojau, koks tavo dydis. Kadangi pardavėja labai panaši į tave, paprašiau, kad pasimatuotų. Tai buvo puikus reginys. Manau, as tavo dydį greit sužinosiu ir prisiminsiu. Kai tu panešiosi, jos lengviau nusimaus, bus itin patogios. Tikiu, kad tu šita dovana priimsi su tokiu pat jausmu, su kokiu aš dovanoju. Devėk jas per Kalėdas ir Naujus Metus. Aš tiesiog degu is nekantrumo - labai noriu pamatyti jas ant tavo kuno. Niekas (net aš pats) negaliu suskaičiuoti bučiniu, kuriuos ant ju palikau ir paliksiu. Karštai bučiuoju tai, kas jose retkarčiais buna..."
Tad siūlau išgerti už beprotišką vyrų meilę.
Tad siūlau išgerti už beprotišką vyrų meilę.
Vieno filosofo paklausė - kas yra meilė?
Filosofas taip atsakė:
- Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys...
Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigime. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo?
Tačiau moterys atsikerta - ak, kur dingo tie vyrai, nuo kurių bučinių moterys alpdavo?
Tai kaip patikrinti, kas teisus?
Yra tik vienas būdas, tam patikrinti: pakelkime taures už tokius bučinius, nuo kurių alpstama ir pabučiuokime kaimynus ir kaimynes prie stalo!
Filosofas taip atsakė:
- Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys...
Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigime. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo?
Tačiau moterys atsikerta - ak, kur dingo tie vyrai, nuo kurių bučinių moterys alpdavo?
Tai kaip patikrinti, kas teisus?
Yra tik vienas būdas, tam patikrinti: pakelkime taures už tokius bučinius, nuo kurių alpstama ir pabučiuokime kaimynus ir kaimynes prie stalo!
Kartą jaunuolis sumanė vesti ir nuėjo pas savo tėva vyriškai pasikalbėti. Jis pasakė:
- Tėve, aš noriu vesti, - tėvas tylėjo.
Tada jis pasakė:
- Bet, tėve, ji graži!..
Tėvas tylėjo, bet ant žemės parašė nulį. Jaunuolis nesuprato ir vėl pasakė:
- Bet, tėve, ji turtinga!
Tėvas vis dar tylėjo, bet parašė dar vieną nulį. Jaunuolis vis dar nieko nesuprato, ir sušuko:
- Bet, tėve, aš ją myliu!!!!
Tėvas parašė priekyje tu nulių vienetą ir pasakė:
- Sūnau, vesk ir būk laimingas!
- Tėve, aš noriu vesti, - tėvas tylėjo.
Tada jis pasakė:
- Bet, tėve, ji graži!..
Tėvas tylėjo, bet ant žemės parašė nulį. Jaunuolis nesuprato ir vėl pasakė:
- Bet, tėve, ji turtinga!
Tėvas vis dar tylėjo, bet parašė dar vieną nulį. Jaunuolis vis dar nieko nesuprato, ir sušuko:
- Bet, tėve, aš ją myliu!!!!
Tėvas parašė priekyje tu nulių vienetą ir pasakė:
- Sūnau, vesk ir būk laimingas!
Ankstesnis
| Puslapis 1 iš 4 |
Sekantis
