Kai norisi verkti,
Ir atrodo iš skausmo tuoj plyš širdis...
Kai norisi pabėgti nuo visu,
Tu geriau nebėk...

Tu geriau nusišypsok pasauliui
Ir jis tada šypsosis tau:)
Nereiks nei verkti,
Ir neleisti,kad širdis plyštu tau iš skausmo
O tiesiog nusišypsok
Ir šypsosiesi su pasauliu kartu...
-Išeik,
Išeik užtrenkdamas duris iš lauko pusės
Ir nebegrįžk čionai,tu nieko čia nepalikai,
Nebent tik tai,ką širdyje lig šiol nešiojau.
-Tu klausi ką?
Juk pats gerai žinai:
Tą šviesią,tyrą meilę
Ir tik todėl,
Kad tavimi tikėjau aš lyg šilei.
-Be reikalo?Gal būt,bet patikėk,
Sakau aš tau griežtai
Išeik,išeik ir nebegrįžk čionai!
"Aš nemyliu tavęs",- širdį plakant girdžiu..
Tiktai laukiu ..o ko? ir kodėl - nežinau..
Čia ilgiuosi dienos, čia išeit ją meldžiu..
Ir žvaigždės iš sapnų tavo saujon raškau..

Aš tavęs nekenčiu!.. ir tuo kartais tikiu,
Kad buvai.. kad esi.. kad tave sutikau..
O tuomet, kai viltis apsiverkia džiaugsmu
Ateities akyse tavo vardą skaitau..

Aš pamiršiu tave. jei ne šiandien - rytoj..
Lai pro laiko pirštus išbyrėsiu žeme..
Ir nuskendus gelmėj amžinybės skaidrioj,
Veidrodiniam dugne vėl išvysiu tave..

Aš nemyliu taves!.. nei savęs.. nei kitų!..
Tiktai laukiu ..o ko? ir kodėl - nežinau..
Aš nemyliu tavęs!.. bet tik tau gyvenu..
Ir džiaugiuos, ir kenčiu, ir ilgiuosi tik tau..
Kažkas šalia man kužda,
Jog laikas tau sugrįšt..
Bet mano išdidumas
Padarė galą tam..
Atsiprašau, mažut,
Už skriaudą,
Už apgaulę,..
Bet laikas man suprast,
Jog tavo meilė baigės.
Tu patikėk aš nenorėjau,
Kad mūsų meilė būtų karti.
Bet jeigu, taip išėjo,
Matyt mes buvom abu kalti.
Laimingas kas gali šypsotis, kai ašaros temdo akis, laimingas kas gali dainuoti kai plyšta iš skausmo širdis..
Tu nežinai kaip iš ties yra,
Tu nežinai, kaip tai atrodo iš šalies
Tu nematai, kiek žiūrinčių kreivai
Tu nejauti kiek su neapykanta žiūrinčių veidų
Tu žinai, už akių kitaip.
Kodėl ir aš turėčiau elgtis Kitaip ?
Neapykanta besikaupianti manyje,
Piktai nužiūrinėjamos akys,
Drebančios rankos,
Pagieža širdyje,
Besikaupiančios ašaros,
Sunkiai nešančios kojos link tavęs..
Nesijaudink, nes visa tai sukūrei tu.
Man jau nusibodo klausytis tavo norų
Tu, patilėk, ir išgirsk manuosius
Kiap tu drįsti trugdyti kai aš kalbu
Ša! Nes aš išeinu!

Rytais einu į darbą
Rūkas temdo manąsias mintis
Vis dėl to gaila palikt tave vieną
Kaip tu padarei su manimi..

TU, žemes kirmine
Kaip tu drįsai?
Aš tavim nusivyliau..
Bet tik Tu taip gali
Noriu tik vieno
Tai labai svarbu,
Ir vis tik tave mylėjau
Gal dabar supranti?..
Tu, prisimink, ką man sakei,
Snaigės nukris, o meilė nedings.
Kita diena, kiti jausmai,
Širdis kaip ledas sustings.
Nes be tavęs labai šalta.
Aš mintyse verkiu.
O ta naktis, tas šiltas vėjas..
Tos snaigės baltos lyg žiedai.
Atmink akis, kurias mylėjai..
Mylėjai.. bet ir pamiršai..
Kai nusnigo veidas švelniais bučiniais..
Mėnesienoje maudėsi naktys..
Neišeik, pasilik amžinai,
Alpsta lūpos ir maldaujančios akys..
Kaip norėčiau dar kartą pažvelgti
Į tavo veidą i žydrasias akis,
Ir pro ašaras tyliai paklausti
Ko supyko tavoji širdis..
Atleisk.. aš nenorėjau..
Atleisk.. tavęs prašau..
Atleisk, kad tik tave mylėjau..
Sudie su ašarom sakau..
Aš verkiu.. Pagalvė jau permirkus nuo ašarų, o Tau tas pats. Nieko skaudesnio būti negali, tik tavo abejingumas ir nejausmingumas. Mane pažeminai ir įskaudinai, o dabar tau nerūpiu visiškai. Maniau, kad myli mane, bet pasirodo klydau.
Ankstesnis | Puslapis 1 iš 5 | Sekantis