Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties, Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies. Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos, Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.
Kai meilės jausmo apimti Sukūrėt žemiškąjį kūną, Krito žemyn žvaigždė šviesi, Ieškodama tėvų švelnumo. Nekalto kūdikio riksme Dangaus palaima nuskambėjo. Nuo šiol privalot būt drauge, Vardan Žmogaus, kurį pradejot.
Tau šiandien gieda angelai Ir džiūgaudami laimės meldžia. Tau šypsosi visi žiedai Ir švelnų aromatą skleidžia. Tau groja vėjas už langų, O debesys padangėj šoka. Tau šiandien dėmesys visų, Nes atvedei į žemę žmogų.
Būk palaimintas, ryte, pagimdantis aušrą. Būk palaiminta, moterie, gimdanti žmogų, Tokį mažą, bejėgį, gležnutį ir trapų, Tokį tvirtą, galingą vidumi ir protu. Būk palaiminta!
Ankstesnis | Puslapis 1 iš 1 | Sekantis