Meniu
Sveikinimai
Nuorodos
Per baltas pasakas
Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę.
Į bažnyčią tvins žmonės - pritvins kaip vandens.
Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras
Pernakt ... ir išvargintą žemę padengs.
- Žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė ...
Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti,
Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tąsyk,
Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti.
į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias
Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt.
Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios -
Mes galėsim kelt ir panešti dar daug.
Užgimimas atžengia į žemę ir taikos
žmogaus iškamuoto pažaist likimu -
žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką.
Regis didelę laimę parneš į namus.
Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim,
Prakartėlėj , Dievulis ant šieno šypsosis.
O snaigės ! Jūs krisite tyros ir krisit.
Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos.
Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę.
Į bažnyčią tvins žmonės - pritvins kaip vandens.
Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras
Pernakt ... ir išvargintą žemę padengs.
- Žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė ...
Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti,
Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tąsyk,
Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti.
į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias
Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt.
Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios -
Mes galėsim kelt ir panešti dar daug.
Užgimimas atžengia į žemę ir taikos
žmogaus iškamuoto pažaist likimu -
žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką.
Regis didelę laimę parneš į namus.
Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim,
Prakartėlėj , Dievulis ant šieno šypsosis.
O snaigės ! Jūs krisite tyros ir krisit.
Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos.
Kalėdų stebuklas..
Sutemų gniūžtes į langus mėto.
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad meilė nepaliktų,-
Ji tikriausiai taip ir padarys,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus viltis surastų-
Ji tikriausiai taip ir padarys.
Sutemų gniūžtes į langus mėto.
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad meilė nepaliktų,-
Ji tikriausiai taip ir padarys,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus viltis surastų-
Ji tikriausiai taip ir padarys.
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę,
Prie stalo, tiesto balta drobule,
Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai,
Kaskart linkėdami vėl būt šalia.
Prie stalo, tiesto balta drobule,
Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai,
Kaskart linkėdami vėl būt šalia.
Kai suskambės Kalėdiniai varpai,
Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai,
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai,
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia
Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia,
Daugiausia - sveikatos, giedriausių dienų,
Šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia,
Daugiausia - sveikatos, giedriausių dienų,
Šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus
Tą mielą Kūčių naktį šventą.
Te nesibaigia džiaugsmas
Jums gyvenimo brangaus
Ir nepalūžkit, jeigu
Nuoskaudas patirt bus lemta.
Tą mielą Kūčių naktį šventą.
Te nesibaigia džiaugsmas
Jums gyvenimo brangaus
Ir nepalūžkit, jeigu
Nuoskaudas patirt bus lemta.
Metai - kaip paukščiai,
Tik paukščiai ? sugrįžta.
O metai - ne.
Tad būkime paukščiais,
Kurie sugrįžta atgal
Kad vėl galėtų skristi.
Tik paukščiai ? sugrįžta.
O metai - ne.
Tad būkime paukščiais,
Kurie sugrįžta atgal
Kad vėl galėtų skristi.
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn,
Ne balti obelų žiedai -
Tai angelai Kalėdų naktį,
Pragydo žemėj nelauktai !
Vaikeliui gimusiam aukojam
Kilniausius jausmus mūsų širdžių,
Tautos kančias po kojom klojam -
Išgirski balsą prispaustų.
Seni ištirps lyg vandeny,
Ateis Kalėdos, Nauji ateis - ir girs, ir teis,
Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus,
Ir vis tik laikas - nuostabus ...
Ne balti obelų žiedai -
Tai angelai Kalėdų naktį,
Pragydo žemėj nelauktai !
Vaikeliui gimusiam aukojam
Kilniausius jausmus mūsų širdžių,
Tautos kančias po kojom klojam -
Išgirski balsą prispaustų.
Seni ištirps lyg vandeny,
Ateis Kalėdos, Nauji ateis - ir girs, ir teis,
Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus,
Ir vis tik laikas - nuostabus ...
Spragės pastogėje ledinės žvakės,
Bus veputiniai, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
Bus veputiniai, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
Sušilkim prie žmogiškumo - Šv. Kalėdų laužo
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Te pražysta Šv. Kalėdų rytą
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebūklu..
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebūklu..
Ižiebkit kibirkštį vilties
Šventų Kalėdų tylią naktį,
Tegul Naujieji nešykštės
Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Iš vaikystės ateina Kalėdos.
Paplotėlis šienelis, Mama.
Verpia tyla naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.
Tu, ateik mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų.
Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties.
Šventų Kalėdų tylią naktį,
Tegul Naujieji nešykštės
Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Iš vaikystės ateina Kalėdos.
Paplotėlis šienelis, Mama.
Verpia tyla naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.
Tu, ateik mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų.
Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties.
Jau snaigės šoka baltą valsą,
Eglutė spindi išpuošta,
Tik laukiame, kada pabels vėl
Mums į duris ta valanda,
Kurioj didingas metų virsmas
Ir vėl naujus kelius nuties,
Paskatins kurti, džiaugtis, dirbti,
Svajoti, juoktis ir mylėti!
Eglutė spindi išpuošta,
Tik laukiame, kada pabels vėl
Mums į duris ta valanda,
Kurioj didingas metų virsmas
Ir vėl naujus kelius nuties,
Paskatins kurti, džiaugtis, dirbti,
Svajoti, juoktis ir mylėti!
Tegul Jums niekad nepritrūksta
Džiaugsmo ir šilumos.
Meilė telydi Jūsu šeimą,
Jaukumas - Jūsų namus,
O sėkmė - Jūsų darbą.
Džiaugsmo ir šilumos.
Meilė telydi Jūsu šeimą,
Jaukumas - Jūsų namus,
O sėkmė - Jūsų darbą.
Lai naujametinių žvakučių liepsnoje sutirpsta visos senųjų metų bėdos, o išaušęs Šv. Kalėdų rytas te atneša sėkmę, stiprybę ir viltį.
Ankstesnis
| Puslapis 1 iš 7 |
Sekantis