Meniu
Sveikinimai
Nuorodos
Kaip gera turėti tikrą draugą
Kuris visada šalia
Kuris padeda nelaimėje,
Kuris saugoja tave...:)
Kuris moka nepykti už klaidas,
Kuris nešmeižia ir nemeluoja
Kuris be galo myli tave
Kuris būna amžinai drauge... :)***
Kuris visada šalia
Kuris padeda nelaimėje,
Kuris saugoja tave...:)
Kuris moka nepykti už klaidas,
Kuris nešmeižia ir nemeluoja
Kuris be galo myli tave
Kuris būna amžinai drauge... :)***
Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!
Būk linksmutė ir gerutė,
Kaip pavasario saulutė.
Kaip pavasario saulutė.
Gyvenime buna tikra:Draugystė, meilė, neapykanta
O kartais tik prisiminimas.
Yra širdis kuri tave myli
Ar plaka vien tik dėl tavęs
Tik tu pažvelk į kietą širdį
Tuomet galbūt suprasi kas?...
O kartais tik prisiminimas.
Yra širdis kuri tave myli
Ar plaka vien tik dėl tavęs
Tik tu pažvelk į kietą širdį
Tuomet galbūt suprasi kas?...
Neatleisti - vadinasi būti įkalintam savo praeityje. Neatleisti - vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios. Neatleisti - tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius. Neatleisti - tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus. Atleisti - tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais..
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai - paskutinis mūsų miegas..
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą..
Kiek dar kartų tarsime: "aš tave myliu", kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą..
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai - paskutinis kartas..
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia..
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis..
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje..
Kiek kartų mes galėsim ištarti: "aš laimingas"..
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys..
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais..
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti..
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų... Gal net nebespės..
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs..
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio..
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi..
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu..
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti..
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą..
Kiek dar kartų tarsime: "aš tave myliu", kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą..
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai - paskutinis kartas..
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia..
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis..
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje..
Kiek kartų mes galėsim ištarti: "aš laimingas"..
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys..
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais..
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti..
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų... Gal net nebespės..
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs..
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio..
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi..
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu..
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti..
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..
Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!
Gal žodžių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie,- maži vandens lašai.
Prieš žodžius, byrančius per skruostus.
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie,- maži vandens lašai.
Prieš žodžius, byrančius per skruostus.
Aš užmigau, kai buvo ruduo.
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo.
Bet tu vistiek esi šalia.
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo.
Bet tu vistiek esi šalia.
Tu iš manęs girdėjai šitiek žodžių.
Gražių,lyg vasaros naktis.
Tai tik dalis, ką tau parodžiau.
Ką gali mylinti širdis.
Gražių,lyg vasaros naktis.
Tai tik dalis, ką tau parodžiau.
Ką gali mylinti širdis.
Jai tu girdi gėles dainuojant.
Jai joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant.
Kad tu tikrai kažką myli.
Jai joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant.
Kad tu tikrai kažką myli.
Galim būti drauge, bet nebūti kartu.
Galim verkti šalia, bet nebūti lietum.
Kad ir kiek savo sieloj turėtum veidų.
Iš tiesų, juk vis tiek tai būtum tu.
Galim verkti šalia, bet nebūti lietum.
Kad ir kiek savo sieloj turėtum veidų.
Iš tiesų, juk vis tiek tai būtum tu.
Tava širdis mums reikalinga, Mama,
Ir ašara, ir lūpų šypsena.
Vaikystės žiedus garbanos šios mena,
Nors, Mama, tu kaip obelis balta.
Ir ašara, ir lūpų šypsena.
Vaikystės žiedus garbanos šios mena,
Nors, Mama, tu kaip obelis balta.
Šiap mes norime nedaug,
Tik draugo, kuris būtų šalia.
Mes trokštame meilės,
Bet tuo pačiu bijome ją prarasti..
Mes bijome gyventi, bijom tikėti ar svajoti,
Nes nenorime visko prarasti.
Tik draugo, kuris būtų šalia.
Mes trokštame meilės,
Bet tuo pačiu bijome ją prarasti..
Mes bijome gyventi, bijom tikėti ar svajoti,
Nes nenorime visko prarasti.
Draugystė dažnai perauga į meilę, bet meilė į draugystę - NIEKADA :*
Ankstesnis
| Puslapis 1 iš 7 |
Sekantis